2011 m. birželio 27 d., pirmadienis

Kompiuterinių virusų prevencija

Tikriausiai kiekvienam kompiuteriu dirbančiam žmogui teko atsidurti kompiuterinių virusų pinklėse. Net tie, kuriems pavyko šio nemalonaus dalyko išvengti, supranta, kad tai gali sukelti labai daug problemų, dėl virusų galite prarasti vertingą kompiuterio kietajame diske laikomą informaciją ir prarasti informacijos atstatymui reikalingą laiką. Taigi, visada verčiau būti pasiruošusiam: pasirūpinti kompiuterio apsaugai reikalingomis programomis ir atnaujinimais ar užbėgti už akių kitų to paties kompiuterio vartotojų neatidumui.  

Antivirusinė programa

Pirmas ir ko gero svarbiausias dalykas norint išvengti kompiuterio užsikrėtimo virusais ir svarbių duomenų praradimo yra antivirusinės programos įdiegimas. Šiandien yra sukurtos apsaugos priemonės visoms operacinėms sistemos: tiek labiausiai virusų puolamoms Windows sistemoms, tiek Linux, tiek Apple gaminamai OS X, tiek mobiliesiems gaminiams: išmaniesiems telefonams ir planešetiniams kompiuteriams. Net nemokama ativirusinė programa padės jūsų įrenginiui tapti daug saugesniu.

Operacinės sistemos atnaujinimai

Esminė kompiuterio vartotojų klaida – išjungti kompiuterio operacinės sistemos atnaujinimus. Dalis vartotojų tai daro dėl gandų apie pataisymus, dėl kurių sustreikuoja kompiuterio programų veikimas. Kita dalis, tai piratautojai, kuriems operacinės sistemos atnaujinimai žada priminti, kad kažkas negerai su jų įvestu serijiniu kodu. Tiesa, verčiau įsigyti legalią programinę įrangą: tiek operacines sistemas, tiek anti virusines sistemas, kurios garantuos, kad jūsų kompiuteris ir visi duomenys bus saugūs.

Interneto naršyklės atnaujinimai

Paprastai dėl skubėjimo naršydami internete vartojai stengiasi ignoruoti pranešimus apie naršyklės ar jos priedų atnaujinimus. Paprastai iššokus bet kokiems atnaujinimams žmonės spaudžia „atšaukti“ ir stengiasi, kuo greičiau pasiekti jiems reikalingą interneto adresą. Tiesa, tai gali būti pakankamai pavojingą. Net nepaisant to, kad jūsų kompiuteryje yra įdiegta patikima antivirusinė programa ir, kad visi operacinės sistemos atnaujinimai taip pat yra vietoje, dėl saugumo spragos interneto naršyklėje į jūsų kompiuterį gali prasmukti virusai. Taigi, verčiau įdėmiai perskaitykite, ką siūlo iššokantys prieš nosį atnaujinimo langai.

Žmonių neatidumas

Jei kompiuteriu naudojatės ne jūs vienas, pakalbėkite su kitais vartotojais apie kompiuterio programų higieną. Tai atnaujinimų instaliavimas, nepatikimų programų ir tinklapių vengimas bei atsakingas elgesys su savo slaptažodžiais bei asmeniniais duomenimis.

2011 m. birželio 25 d., šeštadienis

Aviakatostrofa

Istorijos pradžia: birželio 21 d. Rusijoje sudužo lėktuvas Tu-134.

Radijas „Rusijos naujienų tarnyba“ pakalbino vieną iš septynių likusių gyvų lėktuvo, sudužusio prie Petrozavodsko, keleivių. Tai – Segejus Jeriominas.

Sergejus, gulintis intensyvios slaugos palatoje vienoje Maskvos ligoninių, paskambino į tiesioginę radijo laidą ir papasakojo viską, ką prisimena. Vyras skrydžio metu vaikščiojo po lėktuvą ir nusprendė persėsti į kitą kėdę. Nes laisvų vietų netrūko, ypač galinėje lėktuvo dalyje. Sergejus prisimena, kad skrydžio metu tieisog norėjo pabūti vienas, nesidalinti kėde su kaimynu, tad pasirinko vietą pačiame gale – tarp sparno ir turbinos.

Lėktuvas nutūpė tiksliai ant kelio?

Degančia nuolaužų krūva virtusio Tu-134 keleivis pasakojo, kad lėktuvas iš pradžių nutūpė ant asfalto juostos (automobiliams skirto kelio). Tačiau sparnai užkliuvo už medžių ir pradėjo juos pjauti. Sergejaus akyse nuo lėktuvo korpuso nulūžo spranai, vėliau tarsi važiuoklės dalis būtų lūžusi. Todėl laineris virto ant kairio šono ir nuvažiavo nuo kelio. Natūralu, kad toje pusėje sėdėję keleiviai deformacijų buvo suplėšyti gyvi...

„Po to orlaivis patyrė dideles perkrovas. Nežinau, ar jis buvo plėšomas į gabalus, ar spaudžiamas į vieną metalo gumulą. Išgirdau duslaus, bet labai stipraus smūgio garsą, pamačiau dūmus, gaisrą. Nuleidau galvą, atrėmiau ją į kėdę, nieko nesupratau, kas darosi“, – sakė Sergejus. 

Netrukus keleiviai išvydo artėjančius prie lėktuvo medžius, vėl išgirdo smūgius. Nepraradę sąmonės, pagaliau suprato, kad nusileido visai ne oro uoste. 

Vyras pasakojo kad, vos tik lėktuvas (arba jo nuolaužos) sustojo, jis atsisegė diržą ir per ugnies užuolaidą pabandė išbėgti į lauką.

Padėjo žmonės

Laimei, šalia degančių nuolaužų jau buvo vietinių žmonių. Jie ištiesė Sergejui pagalbos ranką, padėjo susiorientuoti liepsnojančiame pragare.

Sergejaus sveikatos būklė – sunki, bet stabili: daugybiniai nudegimai, raktikaulio lūžiai ir t.t. Medikai planuoja atlikti dar keletą atstatomųjų operacijų.

Reanimacijoje kartu su juo guli dar du išgelbėti lėktuvo keleiviai. Vyras, kvėpuojantis tik aparatūros pagalba, ir itin sunkios būklės moteris.

Daugiau apie aviakatastrofą rasite čia.

Aviakatostrofa

Istorijos pradžia: birželio 21 d. Rusijoje sudužo lėktuvas Tu-134.

Radijas „Rusijos naujienų tarnyba“ pakalbino vieną iš septynių likusių gyvų lėktuvo, sudužusio prie Petrozavodsko, keleivių. Tai – Segejus Jeriominas.

Sergejus, gulintis intensyvios slaugos palatoje vienoje Maskvos ligoninių, paskambino į tiesioginę radijo laidą ir papasakojo viską, ką prisimena. Vyras skrydžio metu vaikščiojo po lėktuvą ir nusprendė persėsti į kitą kėdę. Nes laisvų vietų netrūko, ypač galinėje lėktuvo dalyje. Sergejus prisimena, kad skrydžio metu tieisog norėjo pabūti vienas, nesidalinti kėde su kaimynu, tad pasirinko vietą pačiame gale – tarp sparno ir turbinos.

Lėktuvas nutūpė tiksliai ant kelio?

Degančia nuolaužų krūva virtusio Tu-134 keleivis pasakojo, kad lėktuvas iš pradžių nutūpė ant asfalto juostos (automobiliams skirto kelio). Tačiau sparnai užkliuvo už medžių ir pradėjo juos pjauti. Sergejaus akyse nuo lėktuvo korpuso nulūžo spranai, vėliau tarsi važiuoklės dalis būtų lūžusi. Todėl laineris virto ant kairio šono ir nuvažiavo nuo kelio. Natūralu, kad toje pusėje sėdėję keleiviai deformacijų buvo suplėšyti gyvi...

„Po to orlaivis patyrė dideles perkrovas. Nežinau, ar jis buvo plėšomas į gabalus, ar spaudžiamas į vieną metalo gumulą. Išgirdau duslaus, bet labai stipraus smūgio garsą, pamačiau dūmus, gaisrą. Nuleidau galvą, atrėmiau ją į kėdę, nieko nesupratau, kas darosi“, – sakė Sergejus. 

Netrukus keleiviai išvydo artėjančius prie lėktuvo medžius, vėl išgirdo smūgius. Nepraradę sąmonės, pagaliau suprato, kad nusileido visai ne oro uoste. 

Vyras pasakojo kad, vos tik lėktuvas (arba jo nuolaužos) sustojo, jis atsisegė diržą ir per ugnies užuolaidą pabandė išbėgti į lauką.

Padėjo žmonės

Laimei, šalia degančių nuolaužų jau buvo vietinių žmonių. Jie ištiesė Sergejui pagalbos ranką, padėjo susiorientuoti liepsnojančiame pragare.

Sergejaus sveikatos būklė – sunki, bet stabili: daugybiniai nudegimai, raktikaulio lūžiai ir t.t. Medikai planuoja atlikti dar keletą atstatomųjų operacijų.

Reanimacijoje kartu su juo guli dar du išgelbėti lėktuvo keleiviai. Vyras, kvėpuojantis tik aparatūros pagalba, ir itin sunkios būklės moteris.

Daugiau apie aviakatastrofą rasite čia.

pavadinimas

daug daug teksto